Apželdinimas

Veja – neatsiejama mūsų gyvenamosios aplinkos dalis. Kuriant savo gyvenamojo namo ar sodybos aplinką, didelis dėmesys skiriamas gerbūviui, o gerbūvio didžiąją dalį sudaro veja. Kiekvienas norime, kad mūsų sklypo veja būtų tanki, vešli, gražiai atrodytų ir būtų ilgaamžė.

Teikiame šias paslaugas:

  1. Naujos vejos įrengimas
  2. Senos vejos atnaujinimas (skarifikavimas, aeravimas, trešimas ir kt.)
  3. Dirvos paruošimas vejos įrengimui
  4. Piktžolių naikinimas
  5. Laistymo sistemos įrengimas
  6. Alpinariumų įrengimas
  7. Vejos pjovimas bei želdinių priežiūra

Rengiantis savo kieme turėti gražią veją, reikia sau atsakyti į keletą svarbiausių klausimų: veja bus naudojama aktyvioje veikloje ar tiesiog norėsite ja grožėtis, kurioje vietoje ji augs – saulėtoje ar pavėsyje? Nuo to priklauso kokias sėklas naudosime vejos įrengimui, kaip rūpestingai paruošime dirvą ar reikės įrengti laistymo sistemą, ir kaip dažnai veją reikės prižiūrėti.

Vejų rūšys

Vejos pagal naudojimo paskirtį skirstomos į keletą pagrindinių rūšių : reprezentacinės – parterinės, paprastosios arba universalios, sodų ir parkų, pievinės, sportinio tipo, specialiosios paskirties vejos.

  • Parterinės vejos – aukščiaucios klasės, kokybiškiausios vejos. Įrengiamos prie pastatų fasadų, gyvenamųjų namų kiemuose, reprezentacinėse miestų aikštėse, šalia dekoratyvių želdinių. Žolė yra ryškiai žalios spalvos, tanki, dekoratyvi. Toks vejos tipas reikalauja ypatingos priežiūros, tuo pačiu tokią veją įrengti kainuoja brangiausiai. Dažniausiai reikalinga įrengti drenažą ir automatinę laistymo sistemą. Veja pjaunama kas 5-10 dienų, paliekant apie 3cm aukščio. Norint įrengti šio tipo veją reikia visiškai sunaikinti prieš tai buvusią augmenyja ir seną veją, suformuoti apie 20cm gylio derlingą dirvožemio sluoksnį, idealiai išlyginti dirvos paviršių, naudoti tik kokybiškas tokiam vejos tipui skirtas sėklas ir trąšas. Būtina reguliariai pjauti, trešti ir laistyti.
  • Universalios vejos dažniausiai įrengiamos sodybose, gyvenamųjų namų kiemuose. Jos atsparesnės vaikščiojimui, aktyviai veiklai. Esant tinkamai priežiūrai ir naudojimui, šio tipo vejos savo išvaizda nenusileidžia parterinėms vejoms. Universalaus tipo vejos pjaunamos rečiau, esant 5-6cm aukščiui. Įrengiant tokią veją taip pat būtinas apie 20cm sluoksnio derlingas dirvožemis, gerai išlygintas paviršius, reikia reguliariai pjauti ir tręšti, tačiau trąšų reikės šiek tiek mažiau nei parterinei vejai.
  • Sodu ir parkų vejos sodinamos parkuose, sodybose kur vyrauja didesni plotai. Tokias vejas reikia mažiau prižiūrėti, rečiau pjauti. Veja nebus tokia tanki, dekoratyvi, tačiau tokiuose plotuose ir keliami mažesni reikalavimai.
  • Pievinės vejos įrengiamos šalia vandens telkinių, kiemų pakrasčiuose, kitose panašiose vietose. Atsiradus piktžolėms, laukų žolėms, jos nenaikinamos. Yra pievinei vejai skirtų žolės sėklų mišinių, kuriuose vyrauja daugiau rūšių žydinčių pievose augalų sėklų bei lauko gėlių sėklų, todėl pieva pražysta.
  • Sportinės vejos skirtos labai intensyviai veiklai ant jos, dažnam myndimui. Naudojamos sporto aikštynuose, aktyvaus poilsio vietose, žaidimų aikštelėse, nuolatinio vaikščiojimo vietose. Veja užauga tanki, lygi, turinti sodrią žalią spalvą. Sportinio tipo veja reikalauja intensyvios priežiūros kaip ir parterinė veja.
  • Specialiosios paskirties vejos sodinamos kelkrasčiuose, šlaituose, saugomose zonose. Šio tipo vejos praktiškai netręšiamos, taip pat retai šienaujamos, nereikalauja daug drėgmės. Tokios žolės sėklų mišiniai yra atsparūs nepalankiom augimo salygom, druskų poveikiui, oro užterštumui. Žolė greitai sudygsta suformuodama tankią velėną.

Apželdinimas 3

Dirvos paruošimas

Prieš sėjant veją būtina gerai paruošti dirvą. Dirvos paruošimas prasideda nuo piktžolių išnaikinimo. Esant nedideliam piktžolių kiekiui, galima jas tiesiog išrauti. Dažniausiai piktžolės pagal jų rūšį nupurškiamos herbicidų tirpalais. Tuomet augalinis žemės sluoksnis apdirbamas mechaniškai, išpūrenamas naudojant kultivatorių, žemės frezą ar perkasant žemę su kastuvu, išrenkamos piktžolės. Esant dideliems nelygumams dirvožemis lyginamas su sunkiąja technika – traktorium, mini krautuvu- ekskavatorium (bobcat‘u). Paruoštas žolės įrengimui dirvožemis turi būti derlingas, laidus vandeniui ir orui. Patartina, kad derlingas dirvos sluoksnis būtų apie 15 – 20cm. Esant netinkamam dirvožemiui, jis pagerinamas atvežant kokybiško juodžemio. Vienas iš svarbiausių procesų vejos sodinime yra geras dirvožemio išyginimas. Svarbu iš anksto numatyti reikiamus nuolydžius, suformuoti juos žemės lyginimo proceso metu. Nuolydis turetų būti apie 1 – 2 %, kad lengvai nubėgtų perteklinis vanduo. Paruoštos vejos sėjimui žemės paviršius turi būti lygus su aikštelių, takelių kraštais. Lyginant žemę išrenkami akmenys, pakartotinai lyginama grebliais ir voluojama apie 2-3 kartus kol išgaunamas pakankamas lygumas ir žemė tinkamai susislegia.

Vejos sėjimas

Vejos sėjimas taip pat vienas iš svarbiausių darbų įrengiant veją. Svarbu pasirinkti tinkamą sėklų mišinį, sėjimo laiką, sėklų išbarstymo normą. Nedideliuose plotuose sėklos barstomos rankomis, didesniuose – naudojamos rankines arba traktorinės sėjamosios. Dirvožemis sėjimo metu turi būti optimalaus drėgnumo. Sėjant veją svarbu, kad nebūtų vėjuota. Sėklų norma priklauso nuo mišinio ir vejos tipo, dažniausiai 1 arui sunaudojama 2,5 – 3,5 kg sėklų. Taip pat reikėtų pasilikti sėklų nesudygusioms vietoms atsėti. Tolygiai išbarstytos sėklos grėblio pagalba į žemę įterpiamos 0,5 – 1,5 cm gylije. Jei žemė prieš sėja nebuvo patręšta, reikėtų tręšti sejos metu.

Vejos laistymas

Pasėjus veją reikalingas pastovus žemės drėkinimas. Jei nelyja ir žemė sausa, laistoma kiekvieną dieną ryte ir vakare. Pradžioje laistyti reikia labai atsargiai, smulkiais lašais, kad nebūtų išplautos žolės sėklos. Ypatingai svarbu pastoviai laistyti tol kol veja pakankamai sudygs, maždaug 3 – 4 savaites. Veliau laistyti reikės rečiau, kas 3-7 dienas priklausomai nuo oro sąlygų. Jei galimybės dažnai laistyti nėra, pasėjus patartina sėklas padengti mulču ar agro plėvele. Šios priemonės pagreitins žolės dygimo procesą, apsaugos nuo liūčių galinčių išplauti sėklas, sulaikys drėgmę. Jeigu veja sodinama dideliame plote ir nebus galimybes reguliariai laistyti, verta pagalvoti apie laistymo sistemos įrengimą. Dirva laikoma palaistyta kai sudrėgsta apie 10 cm žemės sluoksnis. Vasaros metu vejos nepatartina laistyti dienos metu, nebent bus vėsu ir apsiniaukia. Darykite tai kai temperatūra nukritus, anksti ryte arba vėlai vakare.

Vejos tręšimas

Veja priklausomai nuo dirvos kokybės ir oro salygų turi būti trešiama apie 3-4 kartus per sezoną. Pavasarį veja trešiama kompleksinėmis vejų trąšomis, kurios skatina augimą ir vejai suteikia sodrią žalią spalvą. Vasarą veja tręšiama keletą kartu, tačiau nepatartina trešti užsitęsus sausiems ir karštiems periodams esant drėgmės trūkumui, išbarsčius trąšas ir keletą dienų nelyjant, žemę reikia palieti. Vasarą tinkamiausios yra azotinės trąšos. Sausringą vasarą arba pranašaujant šalnas būtina papildomai trešti fosforo trąšomis. Lietingą vasarą arba pavėsingus plotus papildomai reikėtų tręšti kalio trašomis. Spalvai sodrinti galima papildomai tręšti magnio ir geležies trąšomis. Sportinėms ir dažnai myndomoms vejoms reikalingos kalcio trąšos. Rudenį veją  reikėtų tręšti sudėtinėm kalio ir fosforo trąšomis.

Vejos pjovimas

Naujai pasėta veja neturėtų būti nupjauta būdama labai žema. Reikėtų leisti paaugti iki 8-10 cm tačiau nedaugiau. Pagal metų laikus pirmą kartą veja pjaunama pavasarį kai yra apie 10-12 cm aukščio ir pjaunama tik apie 2cm žolės viršūnių. Sekančiais pjovimais vejos aukštis mažinamas. Per 2-3 kartus pasiekiamas reikiamas vejos aukštis kuris klasifikuojamas pagal žolės rūšį. Dekoratyvios ir sportinės vejos aukštis apie 3 – 4 cm, kitų vejų nupjovimo aukštis apie 5 – 6 cm. Norint palaikyti pastovų vejos aukštį, pjovimus reikėtų kartoti vejai ataugus apie 2 cm. Veja pjaunama 2 – 4 kartus per mėnesį. Vasarą, esant sausrai, pjovimo aukšį reikėtų padidinti, nes žolė gali išdegt. Nupjautą žolę reikia surinkti vejapjovės rinktuvu arba išgrėbti. Rudenį žolė pjaunama vis rečiau, paliekamos žiemoti vejos aukštis turėtų būti apie 5cm.

Papildoma priežiūra

Pavasarį išdžiūvus dirvos paviršiui atliekamas pirminis vejos valymas vėduokliniu grėbliu. Nesmarkiai spaudžiant grėblį surenkami lapai, šakelės, sudžiūvusi sena veja. Senesnėje vejoje susidaro sąmanos, veltinis, kuris trukdo vėjai kvėpuoti. Veltinis pašalinamas skarifikuojant su mechaniniu skarifikatorium arba naudojant specialų grėblį. Po skarifikavimo būtiną veją vėdinti naudojant aeratorių. Vėdinimas pagerina oro ir vandens laidumą, suaktyvėja vejos atsinaujinimo procesai. Po šių darbų veją patartina patręšti.

Rudenį siekiant, kad veja gerai ištvertų žiemą, reikėtų atlikti paskutinę priežiūrą. Nupjauti veją, išgrėbti nukritusius lapus, šakas ir nupjautą žolę.

Apželdinimas 2